- nuovartos
- núovartos sf. pl. (1) DŽ, nū́vartos (ž.) (1) daugybė, gausybė: Nū́vartas bulvių prisikasėm Brs. Nū́vartas grūdų pripyliau Als. Tų gaidelių (grybų) šįmet nū́vartos Ms. Kaip karvės išeis ant žolės, būs pieno nū́vartos Užv. Nū́vartos žmonių buvo nakvoti J.
Dictionary of the Lithuanian Language.